Tag Archives: ATR

Profesoriaus A. Bumblausko kvietimas į diskusiją Gegužės 3-iosios tema

Kas yra Gegužės 3-osios Konstitucija? Kokios jos priėmimo priežastys ir aplinkybės?
Pagrindinės priežastys – tuo metu gyvavusios Lietuvos ir Lenkijos valstybės (Abiejų Tautų Respublikos) siekis sustiprinti savo valstybę bei atsisakyti pasenusių valdymo formų. Tai reiškia, jog reikėjo atsisakyti liberum veto teisės, įvesti karaliaus renkamumo principą, reformuoti seimo rinkimus, suteikti miestiečiams teises patekti į seimą, toliau ginti valstiečių teises dvaruose. Tai yra gan ankstyvas konstitucinės monarchijos atvejis. Šiuo klausimu mus pralenkė tik Anglija, nors formaliai pagal rašytinės konstitucijos principą mes kartu su lenkais esame pirmi Europoje. Kaip kartais stalo teniso varžybose žaidžia tarptautinės poros, mes poroje su lenkais esame Europos čempionai. Tuo reikia didžiuotis. Lenkijos istorikai seniai yra pagrindę mintį, kad ši Konstitucija yra vienas reikšmingiausių to meto pasaulio dokumentų. Lenkų istorikas H. Samsonovičius  lenkų-lietuvių Konstituciją (1791 m. gegužės 3 d.) lygina su JAV Konstitucija (1787 m.) ir prancūzų Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (1789 m.).

 

Kaip manote, ar visuomenė buvo subrendusi Gegužės 3 dienos Konstitucijai ir jos diktuojamoms naujoms  gyvenimo sąlygoms, o gal tai tebuvo bajorų užgaida?

Jei visuomenė būtų visai tam nesubrendusi, Konstitucija būtų nepasirodžiusi. Buvo Konstitucijos šalininkų būrys, bet buvo ir labai daug besipriešinančių. Galite įsivaizduoti: staiga naikinama santvarka, kurią bent jau Lietuvoje apibrėžė Lietuvos Statutai. Tai – didelis smūgis, nes Lietuvos Statutai yra lietuviškosios tapatybės pamatas. Galiausiai priešininkai laimėjo, bet su Rusijos pagalba.

 

Galbūt valdantieji bandė žengti koja kojon su besikeičiančiu pasauliu? Juk 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija, kaip Jūs minėjote, buvo pirma Europoje ir antra pasaulyje. Kas labiau skatino veikti bajorus: noras būti pirmiems, Apšvietos idėjos ar baimė prarasti ATR valstybės valstybingumą?
Turbūt viskas: noras eiti koja kojon kartu su pasauliu, orientuotis į pažangiausias idėjas. Karalius Stanislovas Augustas rašė prancūzų parlamentui, generaliniams luomams, kad yra dar viena tauta Europoje. Jis lyginosi su Prancūzija. Tuo metu visa aplinka buvo autokratinė. Absoliutizmas klestėjo Prūsijoje, Austrijoje, Rusijoje. ATR buvo demokratijos sala. Tokia santvarka yra orientuota į ateitį, tai – siekis sustiprinti valstybę.

 

Kokia Jūsų nuomonė Konstitucijos priėmimo klausimu? Ar būtumėte balsavęs už Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimą?
Aš būčiau elgęsis taip, kaip visi Lietuvos miesteliai: jie entuziastingai balsavo „už“.

 

Ar galima manyti, jog būtent Konstitucijos priėmimas paskatino ATR valstybės išnykimą iš žemėlapio? Juk žinome, kad 1792 m. Targovicos konfederatai (reformų priešininkai) panaikino Konstituciją. Netrukus sekė antrasis ATR padalijimas (1793 m.), Tado Kosciuškos vadovaujamas Konstitucijos šalininkų sukilimas (1794 m.) ir trečiasis Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimas. Taip per kelerius metus nebeliko ne tik Gegužės 3-osios Konstitucijos, bet ir valstybės, kuriai ji buvo sukurta.
Dėl to kaltinti Gegužės 3-iosios Konstituciją – tas pats, kas kaltinti Vasario 16-ąją, kad po 20 metų Lietuvoje vėl neliko nepriklausomybės. Konstitucijos santvarka šiek tiek galiojo. Jos trumpumą lėmė tai, jog buvo pralaimėtas ne konkretus karas tarp Lenkijos, Lietuvos ir  Rusijos. 1792 m. vasarą septyniais balsais prieš penkis buvo priimta Jekaterinos nota. Penki balsai siūlė priešintis, nepriimti notos, ginti Varšuvą. Jeigu Varšuva būtų buvusi ginama, tai neaišku, kaip istorija būtų pasisukusi. Tai vienas iš šansų, kurį Lietuva ir Lenkija praleido, pražiopsojo. Man atrodo, kad nuo to daug kas priklausė. Jeigu būtų Lenkijos-Lietuvos valstybė gyvavusi net su Konstitucija, gal Lietuva būtų judėjusi airišku keliu. Turiu galvoje, kad lenkų kalba būtų labiau plėtojusis negu lietuvių. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo verčiama į lietuvių kalbą, pirmasis politinis dokumentas. Iki tol verstos tik maldaknygės.  Jeigu Lietuva būtų priėmusi Konstituciją ir judėjusi toliau, apsigynusi nuo Rusijos, Lietuvos-Lenkijos valstybė būtų išlikusi ir Lietuva būtų išlaikiusi tą dualizmą, kokį turėjo, būdama kartu su Lenkija. Tada nebūtų iškilęs Vilniaus klausimas XX a. pr. ir istorija būtų pasisukusi kita linkme.

 

Ar toks istorinis likimas, kuris ištiko ATR, buvo geresnis scenarijus Lietuvai? Ar yra tikimybė, jog jei ATR nebūtų žlugusi, šiandien mes šnekėtume lenkiškai?  

Prisiminkime, kad Stalinas turėjo tokį planą: Lietuva graži be lietuvių, o lietuvių kalba turi būti Sibire. Visi, kurie nori naudotis lietuvių kalbos korta, dažnai prieštarauja Konstitucijai. Sako, kad Konstitucija būtų sunaikinusi lietuvių kalbą. Ji kaip tik buvo verčiama į lietuvių kalbą. O kas buvo Targovicos konfederatų pusėje? Koks lietuviškas dokumentas? Tegul man atsako didieji patriotai. Su Konstitucija atėjo demokratizacija, nes miesteliai įgijo galios, vadinasi, ir lietuvakalbė Lietuva. Sakyti, kad jeigu ATR būtų išlikusi, nebūtų likę lietuvių kalbos, yra neteisinga. Gegužės 3-iosios Konstitucija davė alternatyvą.

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kodėl Lenkijoje ši Konstitucijos priėmimo diena minima kaip nacionalinė šventė, o Lietuvoje –ne?

Lietuviai nesidomi istorija po Birutės ir Kęstučio. Jie net vieną batalioną vadina Birutės vardu. Daugiau jokių karvedžių jie nežino. Jeigu nežino XVI a. istorijos, tai nežinos ir XVIII a. Visuomenė mažai kuo domisi, nes visuomenės istorinis išsilavinimas geriausiu atveju yra paremtas sovietinės Lietuvos vadovėliais. Juose nebuvo įveiktas istorinis naratyvas, kad buvo Vytautas Didysis, po to paniręs į vandenį arba užmigęs ir tik prie J. Basanavičiaus atsibudęs. Kol mes miegojom ar buvom panirę po vandeniu, kas pastatė Vilnių? Jeigu atsako, kad lenkai, tai mes geriausiu atveju paklausiam: kas jų prašė?

 

Galbūt šią situaciją galima sieti su tarpukario istorija? Šiuo laikotarpiu buvo iškeliama LDK, o ATR tarsi nuskandinama, o viso to viena iš priežasčių – Vilniaus krašto praradimas.

Be abejo, Vilniaus prizmė padarė tai, kad mes iš esmės atmetėme viską, kas yra susiję su lenkiškumu. Tik dabar atrandame, kad Radvilų Lietuva yra Radziwilų Lietuva su „w“. Būtent Radvilos, kuriuos lietuviai taip myli, sakė: nors mes esame lietuviai ir jais mirsime, bet savo tėvynėje turime vartoti lenkų kalbą. Tai ką tada daryti? Turbūt Radvilas iš naujo kasti iš karstų ir karti. Svarbiausia, kad „w“ yra ir Vytauto varde. Na, štai, problema.

 

Gegužės 3 d. IFDi (VU Istorijos fakulteto dienų) metu bus rengiama diskusija Gegužės 3-iosios Konstitucijos tema. Jūs būsite šios diskusijos moderatoriumi. Kokius klausimus ir problemas bandysite apžvelgti, svarstyti diskusijoje?

Aš norėčiau supriešinti oponentus, net jeigu jie nėra tikri oponentai. Mes turėsime kalbėti apie tai, kaip ginčijama Gegužės 3-iosios prasmė. Manau, jog ir siūlysiu diskusijos organizatoriams parinkti tezių, kurios sako, kad reikia Gegužės 3-iąją naikinti. Gegužės 3-ioji yra „Lietuvos valstybingumo kapai“, kaip sakė Romualdas Ozolas. Tai štai, iškelsime tokias tezes ir bandysime svarstyti, kodėl  jos yra nekorektiškos, nepriimtinos, neteisingos.

Ateikite į diskusiją, jei jums įdomi ši tema ir XVIII a. Lietuva apskritai. Smetonos Lietuva šitos istorijos nežinojo, tad ir 1940 m. birželio 15-ąją nesipriešino, priėmė notą.  Tai padarė lygiai taip pat, kaip 1792 m. liepos 23 d. Dėl to reikia domėtis istorija.

 

Diskusija vyks gegužės 3 d. 15 val. VU Istorijos fakultete (Universiteto g. 7). Daugiau informacijos: https://lt-lt.facebook.com/istorijosfakultetodienos ir  https://vuifdi.wordpress.com/

 

Parengė E. Jasiulevičiūtė

 

Advertisements
Tagged , , , , , ,