Tag Archives: Rimvydas Petrauskas

„Likimo vardas – Valdas Adamkus“

Minint Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo vasario 16 dienos šventę jaučiame gyvesnį patriotiškumo dvelksmą, gatvėse matome iškeltas vėliavas, girdime Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, tačiau ar susimąstome kodėl, kaip, kam esame dėkingi už laisvę? Šiais ir kitais klausimais kalbėta vasario 13 d., Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vykusioje diskusijoje: „Likimo vardas – Valdas Adamkus“: apie nematomą Prezidento darbo pusę, Lietuvos valstybės dabartį bei ateities vizijas.

Nesutrumpintas renginio pavadinimas atskleidžia įvykio dedikaciją tai Prezidento Valdo Adamkaus gyvenimui bei Lietuvos dabarčiai ir ateičiai apžvelgti skirta diskusija. Renginys prasidėjo Istorijos fakulteto dekano Rimvydo Petrausko sveikinimu bei diskusijos moderatoriaus prof. dr. Alfredo Bumblausko žodžiais: „Geriausias visų laikų Lietuvos prezidentas“. Po tokių žodžių prisistatė renginio svečias Jo ekscelencija Valdas Adamkus. Pasak jo, Lietuva laisvę atgavo žmonių stiprios valios dėka.

Nuotr. Indrės Petkutės

Nuotr. Indrės Petkutės

Ši diskusija buvo tarsi muzikinis kūrinys su specialiu ritmu, tempu, dinamika. Klausimai –  atsakymai tarp Prezidento Valdo Adamkaus, moderatoriaus prof. dr. A. Bumblausko, susirinkusios didžiulės studentų minios, dėstytojų sinchroniškai kaitaliojosi. Klausta įvairių dalykų – pradedant gyvenimu tarpukario Lietuvoje, emigracijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo siekius, prezidentavimo laikotarpį, dabartinę situaciją tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Diskusija tęsėsi ilgiau nei valandą, bet truko vos keletą minučių. Tai buvo lengvas, jaukus, bet netikėtas idėjų gūsis. Išsakytos mintys, nesumeluoti susirinkusiųjų nuomone, jausmai privertė daugelį susimąstyti ar mes tikrai mylime Lietuvą, ar tik dedamės jos patriotais bėgdami nuo realybės, nesistengdami nieko pakeisti.

Nuotr. Indrės Petkutės

Nuotr. Indrės Petkutės

Šis dviejų iškilių žmonių dialogas atskleidė niekur negirdėtus faktus, jautrūs momentai virpino dalyvių širdis, bet nieko kito ir nereikėjo tikėtis, kadangi visos istorijos buvo pasakojamos žmogaus, nuoširdžiai atsidavusio Tėvynei. Džiaugtasi laimėjimais, iškovotu tarptautiniu Lietuvos pripažinimu pasaulyje. Dalinantis gyvenimo patirtimi nepamiršti trūkumai, neužbaigti, nepavykę darbai. Diskusija baigėsi ne tik klausimais, atsakymais apie dabartinę Lietuvos padėtį, jos tarpininkavimą su kitomis valstybėmis, kaimyninių šalių santykių analizavimą, požiūrį į dabartinį JAV prezidentą, bet ir aliuzija į simbolinių 2018 metų paminėjimą.

 

Parengė Simona Glazauskaitė

 

Tagged , , , , , , ,

R. Petrausko knygos „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“ pristatymas

 

Vasario 28 d. Vilniaus knygų mugėje pristatyta R. Petrausko knyga,  apimanti 16 tekstų apie Lietuvos didikų gimines. Sekmadienio rytą pristatyta knyga sulaukė nemažo skaitytojų dėmesio. Į knygos pristatymą atėjo ne tik istorikai, istorijos studentai, bet ir kiti žmonės, besidomintys LDK istorija.

Pristatymo metu netrūko gražių ir pagiriančių žodžių autoriui už skaitytojui suteiktą galimybę patyrinėti LDK kitu kampu. „Šią knygą turi turėti kiekvienas lietuvis. Nesvarbu, kaip jis žiūri į LDK ar Lietuvos Respubliką“, – teigė prof.  A. Jokubaitis, vienas iš knygos pristatymo dalyvių. Visgi kelti ir provokuojantys klausimai, pavyzdžiui, kas yra didikas?  A. Jokubaitis kartu su kitais prelegentais (pats autorius, doc. dr. Vytautas Ališauskas, diskusijos moderatorius dr. Artūras Vasiliauskas) netrukus leidosi į vietomis net aštroką diskusiją. Galiausiai prieita prie išvados, jog atsakyti į šį klausimą yra būsimųjų istorikų uždavinys, nes R. Petrauskas jau padėjo pagrindus žymiausių LDK giminių studijoms.

Du pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo pasirinktos aprašomos giminės, atsispindi ir knygos pavadinime: galia ir tradicija. Didikai dominavo Lietuvoje iki naujųjų laikų: ėjo aukščiausias pareigas, steigė bažnyčias, kūrė naujus miestelius, užsakinėjo meno kūrinius. Taip pat vis svarbesnę vietą giminių (tuo pačiu ir kiekvieno giminės nario) gyvenime užėmė giminės tęstinumo, istorijos klausimas. Ieškota  genealoginių ryšių: surašytų kronikose, pavaizduotų paveiksluose, schemose ar jungtiniuose herbuose. Būtent dėl šių priežasčių knygoje nėra aprašyta vėlesniais amžiais iškilusi Oginskių giminė. Knygos autorius – istorikas medievistas, todėl atrinkdamas gimines dėmesį kreipė į viduramžišką jų kilmę (ypač XIV – XV a.).

Vienas knygos  pristatymo dalyvių šmaikščiai pastebėjo, jog giminės knygoje varžėsi taip pat kaip istorijoje. Patys didikai nebūtų galėję parašyti tokios knygos: jie mieliau rinktųsi gražius, didvyriškus, juos išaukštinančius aprašymus. Tačiau dabar, kai į LDK gimines žvelgiama iš laiko perspektyvos, viską galima vertinti objektyviau. Knygoje „Galia ir tradicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos“ norėta parodyti, kuo kiekviena giminė buvo kitokia, išsiskyrė iš kitų LDK gyvenusių didikų giminių.

Daugiau apie knygą ir jos ištrauką rasite: https://www.if.vu.lt/naujienos/leidziami-mokslo-darbai/781-prof-r-petrauskas-galia-ir-tradicija

Parengė Emilija Jasiulevičiūtė

Tagged , , , , , , ,

Fuksų stovykla „LDK žaidynės“

stovkė

Rūgpjūčio 25-27 dienomis Kiškių kaime, Ignalinos rajone, vyko VU SA IF organizuota fuksų stovykla „LDK žaidynės“. Jau pats pavadinimas sakė, jog būsimų pirmakursių laukia trys įtraukiančios, veiklos ir įspūdžių kupinos dienos.

Karštą rugpjūčio 25-osios rytą visi pirmą kartą susitikome Vilniaus traukinių stotyje. Trumpai pabendravę ir susipažinę ne tik su būsimais bendrakursiais, bet ir su savo kuratoriais, sėdome į traukinį ir patraukėme Ignalinos link. Po linksmos kelionės traukiniu atvykome į stovyklavietę, kur buvome suskirstyti į komandas, t.y. kiekvienas tapo tam tikros LDK didikų giminės – Radvilų, Chodkevičių, Vazų, Sapiegų ar Tiškevičių – nariu.  Kiekvienai komandai teko užduotis apginti savo giminės garbę bei orumą LDK žaidynėse. Visų pirma sveikinimo žodį kaip giminių vadas tarė karalius Mykolas ir LDK žaidynės prasidėjo. Kartu su savo giminaičiais rungėmės estafečių varžybose, ruošėmės ir pristatinėjom savo gimines susipažinimo vakare. Žaidynių akcentu ir užbaigimu tapo naktinės orientacinės varžybos.

Be linksmųjų žaidynių netrūko kitos įdomios ir naudingos veiklos. Naudingi buvo dekano Rimvydo Petrausko, archeologijos katedros vedėjo Albino Kuncevičiaus ir lektorės Justinos Poškienės  patarimai ir studijų įvado pradžiamokslis. Išties įdomu buvo pasiklausyti VU SA, korporacijos „Korp!Tilia“, VU SA IF prisistatymų bei raginimų prisijungti prie jų veiklos. Taip pat turėjome galimybę dalyvauti susitikime su studentais „veteranais“, kurie pasidalino savo nuomone apie fakultetą, studijas bei įgytą patirtį studijuojant.

Šios trys vasaros dienos prabėgo akimirksniu. Mums buvo suteikta visa pirmakursiui aktuali informacija. Džiaugiamės dar iki studijų pradžios susipažinę su Istorijos fakulteto bendruomenės nariais: dėstytojais, vyresniais bendrakursiais, taip pat pažinę savo būsimus bendrakursius – žmones, su kuriais ateinančius ketverius metus bendrausime, dalinsimės patarimais, studijuosime ir studentausime.

Tagged , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,